Knyga "Vokės dvarvietės istorija", L. Narkowicz
Šioje knygoje rasite atsakymus - kodėl vandens bokštas stovi būtent toje vietoje ir turi tokią formą, kaip veikė ledainė, buvo, ar nebuvo Vokėje traukinių stotelė, rožynas, kortų stalelis, ............. Panaudoti grafų Tiškevičių, Potockių ir Čartoryskių šeimų archyvai.
"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"-"
Tiškevičių atsiradimas Trakų Vokėje datuojamas nuo grafo Jano Tiškevičiaus (1831-1892), kuris buvo vedęs Izabelą Tiškevič, iš šios giminės Lahoisko šakos. Abu fundavo neogotikinę koplyčią, skyrė ją savo giminės mauzoliejui ir įkūrė parką, o jį suprojektavo prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė.
Po Izabelos ir Jano Tiškevičių mirties Trakų Vokę paveldėjo jaunesnysis jų sūnus Jan Juzef (1867-1903). Šis buvo estetas ir intelektualas, kolekcionavo užsienio žurnalus, papildė dvaro biblioteką, daug keliavo – be kita ko – ir į Afriką kartu su Henryku Sienkevičiumi. Vedė Elžbietą Krasinską (1871-1906), lenkų poeto Zygmunto Krasinskio anūkę. Deja, sutuoktiniai mirė jauni palikami našlaičiais tris sūnus – Janą, Vladislavą ir Michalą bei dukrą Zofiją. Trakų Vokė atiteko Michalui Tiškevičiui (1896-1939). Naujasis savininkas iš pagrindų atnaujino rūmus. Žuvo lėktuvo katastrofoje 1939 m. gegužę, palaidotas šalia Trakų Vokės koplyčios. Jo žmona su trimis vaikais - Zygmuntu, Izabela ir Anna Marija emigravo į Angliją. Paskutinio Trakų Vokės šeimininko palikuonys aplankė Trakų Vokę tik praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje. Anna Marija yra atgulusi amžino poilsio Anglijoje.